พุทธธรรมสงฆ์


Suttantapiṭake majjhimanikāyassa dutiyo bhāgo (เล่ม 13)

[583] Atha kho rājā pasenadi kosalo bhagavantaṁ etadavoca
sabbaññutaṁ mayaṁ bhante bhagavantaṁ apucchimhā sabbaññutaṁ bhagavā
byākāsi tañca panamhākaṁ ruccati ceva khamati ca tena camhā
attamanā cātuvaṇṇiṁ suddhiṁ mayaṁ bhante bhagavantaṁ apucchimhā
Cātuvaṇṇiṁ suddhiṁ bhagavā byākāsi tañca panamhākaṁ ruccati ceva
khamati ca tena camhā attamanā adhideve mayaṁ bhante bhagavantaṁ
apucchimhā adhideve bhagavā byākāsi tañca panamhākaṁ ruccati
ceva khamati ca tena camhā attamanā adhibrahmānaṁ mayaṁ bhante
bhagavantaṁ apucchimhā adhibrahmānaṁ bhagavā byākāsi tañca
panamhākaṁ ruccati ceva khamati ca tena camhā attamanā yaṁ
yadeva ca pana mayaṁ [1]- bhagavantaṁ apucchimhā taṁ tadeva bhagavā
byākāsi tañca panamhākaṁ ruccati ceva khamati ca tena camhā
attamanā handa cadāni mayaṁ bhante gacchāma bahukiccā mayaṁ
bahukaraṇīyāti. Yassadāni tvaṁ mahārāja kālaṁ maññasīti.
Atha kho rājā pasenadi kosalo bhagavato bhāsitaṁ abhinanditvā
anumoditvā uṭṭhāyāsanā bhagavantaṁ abhivādetvā padakkhiṇaṁ katvā
pakkāmīti.
Kaṇṇakatthalasuttaṁ niṭṭhitaṁ dasamaṁ.
Rājavaggo catuttho.
--------
Tassa vaggassa uddānaṁ
jotisahāyakaraṭṭhanāmo ca rājā maghadevamadhurakathābodhi
aṅgulimālo dhammacetiyasamo kaṇṇakatthalo dasamo.
----------
1 Yu. etthantare bhanteti dissati.
Brāhmaṇavaggo
----------
brahmāyusuttaṁ

Suttantapiṭake majjhimanikāyassa dutiyo bhāgo (เล่ม 13)

[584] Evamme sutaṁ ekaṁ samayaṁ bhagavā videhesu cārikaṁ
carati mahatā bhikkhusaṅghena saddhiṁ pañcamattehi bhikkhusatehi. Tena
kho pana samayena brahmāyu brāhmaṇo mithilāyaṁ paṭivasati jiṇṇo
vuḍḍho mahallako addhagato vayoanuppatto vīsavassasatiko jātiyā
tiṇṇaṁ vedānaṁ pāragū sanighaṇḍukeṭubhānaṁ sākkharappabhedānaṁ itihāsapañcamānaṁ
padako veyyākaraṇo lokāyatamahāpurisalakkhaṇesu
anavayo. Assosi kho brahmāyu brāhmaṇo samaṇo khalu
bho gotamo sakyaputto sakyakulā pabbajito videhesu cārikaṁ
carati mahatā bhikkhusaṅghena saddhiṁ pañcamattehi bhikkhusatehi taṁ
kho pana bhavantaṁ gotamaṁ evaṁkalyāṇo kittisaddo abbhuggato
itipi so bhagavā arahaṁ sammāsambuddho vijjācaraṇasampanno sugato
lokavidū anuttaro purisadammasārathi satthā devamanussānaṁ buddho
bhagavā so imaṁ lokaṁ sadevakaṁ samārakaṁ sabrahmakaṁ sassamaṇabrāhmaṇiṁ
pajaṁ sadevamanussaṁ sayaṁ abhiññā sacchikatvā pavedeti
so dhammaṁ deseti ādikalyāṇaṁ majjhekalyāṇaṁ pariyosānakalyāṇaṁ
sātthaṁ sabyañjanaṁ kevalaparipuṇṇaṁ parisuddhaṁ brahmacariyaṁ pakāseti
Sādhu kho pana tathārūpānaṁ arahataṁ dassanaṁ hotīti.

Suttantapiṭake majjhimanikāyassa dutiyo bhāgo (เล่ม 13)

[585] Tena kho pana samayena brahmāyussa brāhmaṇassa uttaro
nāma māṇavo antevāsī hoti tiṇṇaṁ vedānaṁ pāragū sanighaṇḍukeṭubhānaṁ
sākkharappabhedānaṁ itihāsapañcamānaṁ padako veyyākaraṇo
lokāyatamahāpurisalakkhaṇesu anavayo. Atha kho brahmāyu
brāhmaṇo uttaraṁ māṇavaṁ āmantesi ayaṁ tāta uttara samaṇo
gotamo sakyaputto sakyakulā pabbajito videhesu cārikaṁ carati
mahatā bhikkhusaṅghena saddhiṁ pañcamattehi bhikkhusatehi taṁ kho pana
bhavantaṁ gotamaṁ evaṁkalyāṇo kittisaddo abbhuggato itipi so
bhagavā arahaṁ sammāsambuddho .pe. Sādhu kho pana tathārūpānaṁ
arahataṁ dassanaṁ hotīti ehi tvaṁ tāta uttara yena samaṇo
gotamo tenupasaṅkama upasaṅkamitvā samaṇaṁ gotamaṁ jānāhi yadi
vā taṁ bhavantaṁ gotamaṁ tathā santaṁyeva saddo abbhuggato yadi
vā no tathā yadi vā so bhavaṁ gotamo tādiso yadi vā
na tādiso tayā mayaṁ taṁ bhavantaṁ gotamaṁ desessāmāti 1 . Yathākathaṁ
panāhaṁ bho taṁ bhavantaṁ gotamaṁ jānissāmi yadi vā taṁ
bhavantaṁ gotamaṁ tathā santaṁyeva saddo abbhuggato yadi vā no
tathā yadi vā so bhavaṁ gotamo tādiso yadi vā na tādisoti.
Āgatāni kho tāta uttara amhākaṁ mantesu dvattiṁsa mahāpurisalakkhaṇāni
yehi samannāgatassa mahāpurisassa dveva gatiyo bhavanti
1 Yu. vedissāmāti.
Anaññā sace agāraṁ ajjhāvasati rājā hoti cakkavatti dhammiko
dhammarājā cāturanto vijitāvī janapadatthā viriyappatto sattaratanasamannāgato
tassimāni satta ratanāni bhavanti seyyathīdaṁ cakkaratanaṁ
hatthiratanaṁ assaratanaṁ maṇiratanaṁ itthīratanaṁ gahapatiratanaṁ parināyakaratanameva
sattamaṁ parosahassaṁ kho panassa puttā bhavanti sūrā
vīraṅgarūpā parasenappamaddanā so imaṁ paṭhaviṁ sāgarapariyantaṁ
adaṇḍena asatthena dhammena abhivijiya ajjhāvasati sace kho
pana agārasmā anagāriyaṁ pabbajati arahaṁ hoti sammāsambuddho
loke vivaṭacchado ahaṁ kho pana tāta uttara mantānaṁ kattā 1
tvaṁ mantānaṁ paṭiggahetāti.

Suttantapiṭake majjhimanikāyassa dutiyo bhāgo (เล่ม 13)

[586] Evaṁ bhoti kho uttaro māṇavo brahmāyussa
brāhmaṇassa paṭissutvā uṭṭhāyāsanā brahmāyuṁ brāhmaṇaṁ abhivādetvā
padakkhiṇaṁ katvā videhesu yena bhagavā tena cārikaṁ
pakkāmi anupubbena cārikañcaramāno yena bhagavā tenupasaṅkami
upasaṅkamitvā bhagavatā saddhiṁ sammodi sammodanīyaṁ kathaṁ sārāṇīyaṁ
vītisāretvā ekamantaṁ nisīdi. Ekamantaṁ nisinno kho uttaro
māṇavo bhagavato kāye dvattiṁsa 2 mahāpurisalakkhaṇāni sammannesi.
Addasā kho uttaro māṇavo bhagavato kāye dvattiṁsa mahāpurisalakkhaṇāni
yebhuyyena ṭhapetvā dve dvīsu mahāpurisalakkhaṇesu
1 Sī. dātā. 2 Yu. dvattiṁse.
Kaṅkhati vicikicchati nādhimuccati na saṁpasīdati kosohite ca vatthaguyhe
pahutajivhatāya ca.

Suttantapiṭake majjhimanikāyassa dutiyo bhāgo (เล่ม 13)

[587] Atha kho bhagavato etadahosi passati kho me ayaṁ
uttaro māṇavo dvattiṁsa mahāpurisalakkhaṇāni yebhuyyena ṭhapetvā
dve dvīsu mahāpurisalakkhaṇesu kaṅkhati vicikicchati nādhimuccati na
saṁpasīdati kosohite ca vatthaguyhe pahutajivhatāya cāti. Atha
kho bhagavā tathārūpaṁ iddhābhisaṅkhāraṁ abhisaṅkhāresi 1 yathā addasa 2
uttaro māṇavo bhagavā 3 kosohitaṁ vatthaguyhaṁ. Atha kho bhagavā
jivhaṁ ninnāmetvā ubhopi kaṇṇasotāni anumasi paṭimasi ubhopi
nāsikasotāni anumasi paṭimasi kevalakappaṁ 4 nalāṭamaṇḍalaṁ jivhāya
chādesi 5 .

Suttantapiṭake majjhimanikāyassa dutiyo bhāgo (เล่ม 13)

[588] Atha kho uttarassa māṇavassa etadahosi samannāgato
kho samaṇo gotamo dvattiṁsamahāpurisalakkhaṇehi yannūnāhaṁ
samaṇaṁ gotamaṁ anubandheyyaṁ iriyāpathamassa passeyyanti. Atha kho
uttaro māṇavo satta māsāni bhagavantaṁ anubandhi chāyāva anupāyinī.
Atha kho uttaro māṇavo sattannaṁ māsānaṁ accayena
videhesu yena mithilā tena cārikaṁ pakkāmi anupubbena cārikaṁ
caramāno yena mithilā yena brahmāyu brāhmaṇo tenupasaṅkami
upasaṅkamitvā brahmāyuṁ brāhmaṇaṁ abhivādetvā ekamantaṁ nisīdi.
1 Yu. abhisaṅkhāsi. 2 Yu. addasā. 3 Yu. bhagavato. 4 Yu. kevalakampi.
5 Yu. pacchādesīti dissati.
Ekamantaṁ nisinnaṁ kho uttaraṁ māṇavaṁ brahmāyu brāhmaṇo
etadavoca kacci tāta uttara taṁ bhavantaṁ gotamaṁ tathā santaṁyeva
saddo abbhuggato no aññathā kacci pana so bhavaṁ gotamo
tādiso no aññādisoti.

Suttantapiṭake majjhimanikāyassa dutiyo bhāgo (เล่ม 13)

[589] Yathā 1 santaṁyeva bho taṁ bhavantaṁ gotamaṁ tathā saddo
abbhuggato no aññathā tādiso ca kho 2 so bhavaṁ gotamo
no aññādiso samannāgato ca bho so bhavaṁ gotamo
dvattiṁsamahāpurisalakkhaṇehi supatiṭṭhitapādo kho pana so bhavaṁ gotamo
idampi tassa bhoto gotamassa mahāpurisassa mahāpurisalakkhaṇaṁ bhavati
heṭṭhā kho pana tassa bhoto gotamassa pādatalesu cakkāni
jātāni sahassārāni sanemikāni sanābhikāni sabbākāraparipūrāni.
Āyatapaṇhi kho pana so bhavaṁ gotamo dīghaṅgulī kho pana so
bhavaṁ gotamo mudutaluṇahatthapādo kho pana so bhavaṁ gotamo
jālahatthapādo kho pana so bhavaṁ gotamo ussaṅkhapādo kho
pana so bhavaṁ gotamo eṇijaṅgho kho pana so bhavaṁ gotamo
ṭhitako kho pana so bhavaṁ gotamo anonamanto 3 ubhohi pāṇitalehi
jannukāni parimasati parimajjati kosohitavatthaguyho kho pana so
bhavaṁ gotamo suvaṇṇavaṇṇo kho pana so bhavaṁ gotamo kāñcanasannibhataco
sukhumacchavī kho pana so bhavaṁ gotamo sukhumattā
chaviyā rajojallaṁ kāyena upalimpati 4 ekekalomo kho pana so
1 Yu. tathā. 2 Yu. bho. 3 Yu. anoṇamanto. 4 Yu. upalippati.
Bhavaṁ gotamo ekekāni lomāni lomakūpesu jātāni uddhaggalomo
kho pana so bhavaṁ gotamo uddhaggāni lomāni jātāni nīlāni
añjanavaṇṇāni kuṇḍalāvaṭṭāni padakkhiṇāvaṭṭakajātāni brahmujugatto
kho pana so bhavaṁ gotamo sattussado kho pana so
bhavaṁ gotamo sīhapubbaḍḍhakāyo kho pana so bhavaṁ gotamo
citantaraṁso kho pana so bhavaṁ gotamo nigrodhaparimaṇḍalo kho
pana so bhavaṁ gotamo yāvatakvassa kāyo tāvatakvassa byāmo
yāvatakvassa byāmo tāvatakvassa kāyo. Samavaṭṭakkhandho kho
pana so bhavaṁ gotamo rasattasaggī kho pana so bhavaṁ gotamo
sīhahaṇu kho pana so bhavaṁ gotamo cattāḷīsadanto kho pana
so bhavaṁ gotamo samadanto kho pana so bhavaṁ gotamo
aviraḷadanto 1 kho pana so bhavaṁ gotamo susukkadāṭho kho pana
so bhavaṁ gotamo pahutajivho kho pana so bhavaṁ gotamo
brahmassaro kho pana so bhavaṁ gotamo karavikabhāṇī abhinīlanetto 2
kho pana so bhavaṁ gotamo gopakhumo kho pana so bhavaṁ gotamo
uṇṇā kho panassa bhoto gotamassa bhamukantare jātā odātā
mudutalasannibhā 3 uṇhisasīso kho pana so bhavaṁ gotamo idampi
tassa bhoto gotamassa mahāpurisassa mahāpurisalakkhaṇaṁ bhavati.
Imehi kho so bho 4 bhavaṁ gotamo dvattiṁsamahāpurisalakkhaṇehi
samannāgato. Gacchanto kho pana so bhavaṁ gotamo dakkhiṇena 5
1 Yu. avivaradanto. 2 Yu. ahinīlanetto. 3 Yu. mudutūlasannibhā.
4 Yu. bhoti natthi. 5 Yu. dakkhiṇeneva.
Pādena paṭhamaṁ pakkamati so nātidūre pādaṁ uddharati nāccāsanne
pādaṁ nikkhapati 1 so nātisīghaṁ gacchati nātisaṇikaṁ gacchati na ca
addhavena 2 addhavaṁ saṅghaṭṭento gacchati na ca gopphakena gopphakaṁ
saṅghaṭṭento gacchati so gacchanto na satthiṁ unnāmeti na satthiṁ
onāmeti na satthiṁ sannāmeti na satthiṁ vināmeti gacchato kho
pana tassa bhoto gotamassa āraddhakāyova na 3 iñjati na ca
kāyabalena gacchati avalokento kho pana so bhavaṁ gotamo sabbakāyeneva
avaloketi so na uddhaṁ ulloketi na adho oloketi
na 4 vikkhepamāno gacchati yugamattañca pekkhati tato cassa uttariṁ
anāvaṭaṁ ñāṇadassanaṁ bhavati. So antaragharaṁ pavisanto na kāyaṁ
unnāmeti na kāyaṁ onāmeti na kāyaṁ sannāmeti na kāyaṁ vināmeti.
So nātidūre nāccāsanne āsanassa parivattati na ca pāṇinā
ālambitvā āsane nisīdati na ca āsanasmiṁ kāyaṁ pakkhipati.
So antaraghare nisinno samāno na hatthakukkuccaṁ āpajjati na
pādakukkuccaṁ āpajjati na ca addhavena 2 addhavaṁ āropetvā
nisīdati na gopphakena gopphakaṁ āropetvā nisīdati na ca
pāṇinā haṇukaṁ upadahetvā 5 nisīdati. So antaraghare nisinno [6]-
samāno na chambhati na kampati na vedhati na paritassati so
acchambhī akampī avedhī aparitassī vigatalomahaṁso vivekāvatto
ca. So bhavaṁ gotamo antaraghare nisinno hoti so pattodakaṁ
1 Yu. nikkhipati. 2 Yu. adduvena adduvaṁ. 3 Yu. nasaddo natthi.
4 Yu. na ca vikpekkhamāno. 5 Yu. upādiyitvā. 6 Yu. vasaddo dissati.
Paṭiggaṇhanto na pattaṁ unnāmeti na pattaṁ onāmeti na pattaṁ
sannāmeti na pattaṁ vināmeti so pattodakaṁ paṭiggaṇhāti
nātithokaṁ nātibahuṁ. So na khulukhulukārakaṁ pattaṁ dhovati na
saṁparivattakaṁ pattaṁ dhovati na pattaṁ bhūmiyaṁ nikkhipetvā hatthe
dhovati. Hatthesu dhotesu patto dhoto hoti patte dhote
hatthā dhotā honti. So pattodakaṁ chaḍḍeti nātidūre nāccāsanne
na ca vicchaḍḍiyamāno. So odanaṁ paṭiggaṇhanto na
pattaṁ unnāmeti na pattaṁ onāmeti na pattaṁ sannāmeti na
pattaṁ vināmeti. So odanaṁ paṭiggaṇhāti nātithokaṁ nātibahuṁ.
Byañjanaṁ [1]- pana so bhavaṁ gotamo paṭiggaṇhāti 2 byañjanamattāya
āhāreti na ca byañjanena ālopaṁ atināmeti. Dvattikkhattuṁ
kho [3]- bhavaṁ gotamo mukhe ālopaṁ saṁparivattetvā ajjhoharati.
Na cassa kāci odanamiñjā asaṁbhinnā kāyaṁ pavisati. Na cassa
kāci odanamiñjā mukhe avasiṭṭhā hoti. Aḍḍhāya 4 ālopaṁ
upanāmeti. Rasapaṭisaṁvedī kho pana so bhavaṁ gotamo āhāraṁ
āhāreti no ca rasarāgapaṭisaṁvedī. Aṭṭhaṅgasamannāgataṁ kho
pana so bhavaṁ gotamo āhāraṁ āhāreti neva davāya na madāya
na maṇḍanāya na vibhūsanāya yāvadeva imassa kāyassa ṭhitiyā
yāpanāya vihiṁsuparatiyā 5 brahmacariyānuggahāya iti purāṇañca
vedanaṁ paṭihaṅkhāmi navañca vedanaṁ na uppādessāmi yātrā ca
1 etthantare khosaddo dissati. 2 Yu. ayaṁ pāṭho natthi. 3 Yu. etthantare
pana soti dissati. 4 Yu. athāparaṁ. 5 Yu. vihisū....
Me bhavissati anavajjatā ca phāsuvihāro cāti. So bhuttāvī
pattodakaṁ paṭiggaṇhanto na pattaṁ unnāmeti na pattaṁ onāmeti
na pattaṁ sannāmeti na pattaṁ vināmeti. So pattodakaṁ paṭiggaṇhāti
nātithokaṁ nātibahuṁ. So na khulukhulukārakaṁ pattaṁ dhovati
na saṁparivattakaṁ pattaṁ dhovati na pattaṁ bhūmiyaṁ nikkhipitvā hatthe
dhovati. Hatthesu dhotesu patto dhoto hoti patte dhote
hatthā dhotā honti. So pattodakaṁ chaḍḍeti nātidūre nāccāsanne
na ca vicchaḍḍiyamāno. So bhuttāvī na pattaṁ bhūmiyaṁ
nikkhipati nātidūre nāccāsanne na ca anatthiko pattena hoti
na ca ativelānurakkhī pattasmiṁ. So bhuttāvī muhuttaṁ tuṇhī
nisīdati. Na ca anumodanassa kālamatināmeti. So bhuttāvī
anumodati na taṁ bhattaṁ garahati na aññaṁ bhattaṁ paṭikaṅkhati.
Aññadatthuṁ 1 dhammiyā kathāya taṁ parisaṁ sandasseti samādapeti
samuttejeti sampahaṁseti. So taṁ parisaṁ dhammiyā kathāya sandassetvā
samādapetvā samuttejetvā sampahaṁsetvā uṭṭhāyāsanā pakkamati.
So nātisīghaṁ gacchati nātisaṇikaṁ gacchati na ca muñcitukāmo
gacchati. Na ca tassa bhoto gotamassa kāye cīvaraṁ accukkaṭṭhaṁ
hoti na ca accokkaṭṭhaṁ na ca kāyasmiṁ allīnaṁ na ca
kāyasmā 2 apakkaṭṭhaṁ. Na ca 3 bhoto gotamassa kāyasmiṁ 4 vāto
cīvaraṁ asaṁvahati 5 . Na ca tassa bhoto gotamassa kāye rajojallaṁ
1 Yu. aññadatthu. 2 Yu. kāyasmiṁ. 3 Yu. na ca tassa. 4 Yu. kāyamhā.
5 Yu. apavahati.
Limpati. So ārāmagato nisīdati paññatte āsane nisajja
pāde pakkhāleti. Na ca so bhavaṁ gotamo pādamaṇḍanānuyogamanuyutto
viharati. So pāde pakkhāletvā nisīdati pallaṅkaṁ
ābhujitvā ujuṁ kāyaṁ paṇidhāya parimukhaṁ satiṁ upaṭṭhapetvā. So
neva attabyābādhāya ceteti na parabyābādhāya ceteti na
ubhayabyābādhāya ceteti. Attahitaṁ parahitaṁ ubhayahitaṁ sabbalokahitameva
so bhavaṁ gotamo cintento nisinno hoti. So ārāmagato
parisati 1 dhammaṁ deseti na taṁ parisaṁ ussādeti na taṁ parisaṁ
apasādeti aññadatthuṁ dhammiyā kathāya taṁ parisaṁ sandasseti
samādapeti samuttejeti sampahaṁseti. Aṭṭhaṅgasamannāgato kho
panassa bhoto gotamassa mukhato ghoso niccharati vissaṭṭho ca
viññeyyo ca mañju ca savanīyo ca vindu ca avisārī ca gambhīro
ca ninnādī ca. Yathā parisaṁ kho pana so bhavaṁ gotamo sarena
viññāpeti na cassa bahiddhā parisāya ghoso niccharati. Te
tena bhotā gotamena dhammiyā kathāya sandassitā samādapitā
samuttejitā sampahaṁsitā uṭṭhāyāsanā pakkamanti avalokayamānāyeva
avijahantābhāvena 2 addasāma kho mayaṁ bho taṁ bhavantaṁ gotamaṁ
gacchantaṁ addasāma ṭhitaṁ addasāma antaragharaṁ pavisantaṁ addasāma
antaraghare nisinnaṁ tuṇhībhūtaṁ addasāma antaraghare bhuñjantaṁ addasāma
bhuttāviṁ nisinnaṁ tuṇhībhūtaṁ addasāma bhuttāviṁ anumodantaṁ addasāma
1 Yu. parisatiṁ. 2 Yu. avijahattābhāvena.
Ārāmaṁ āgacchantaṁ 1 addasāma ārāmagataṁ nisinnaṁ tuṇhībhūtaṁ addasāma
ārāmagataṁ parisati dhammaṁ desentaṁ ediso ca ediso ca so bhavaṁ
gotamo tato ca bhiyyoti.

Suttantapiṭake majjhimanikāyassa dutiyo bhāgo (เล่ม 13)

[590] Evaṁ vutte brahmāyu brāhmaṇo uṭṭhāyāsanā ekaṁsaṁ
uttarāsaṅgaṁ karitvā yena bhagavā tenañjalimpaṇāmetvā tikkhattuṁ
udānaṁ udānesi namo tassa bhagavato arahato sammāsambuddhassa ...
Namo tassa bhagavato arahato sammāsambuddhassāti 2 appevanāma
mayaṁ kadāci karahaci tena bhotā gotamena saddhiṁ samāgaccheyyāma
appevanāma siyā kocideva kathāsallāpoti.

Suttantapiṭake majjhimanikāyassa dutiyo bhāgo (เล่ม 13)

[591] Atha kho bhagavā videhesu anupubbena cārikañcaramāno
yena mithilā tadavasari. Tatra sudaṁ bhagavā mithilāyaṁ viharati maghadevambavane 3 .
Assosuṁ kho mithileyyakā brāhmaṇagahapatikā
samaṇo khalu bho gotamo sakyaputto sakyakulā pabbajito
videhesu cārikañcaramāno mahatā bhikkhusaṅghena saddhiṁ pañcamattehi
bhikkhusatehi mithilaṁ anuppatto mithilāyaṁ viharati maghadevambavane
taṁ kho pana bhavantaṁ gotamaṁ evaṁkalyāṇo kittisaddo abbhuggato
itipi so bhagavā arahaṁ sammāsambuddho vijjācaraṇasampanno
sugato lokavidū anuttaro purisadammasārathi satthā devamanussānaṁ
buddho bhagavā so imaṁ lokaṁ savedakaṁ samārakaṁ sabrahmakaṁ
sassamaṇabrāhmaṇiṁ pajaṁ sadevamanussaṁ sayaṁ abhiññā sacchikatvā
1 Yu. gacchantaṁ. 2 Yu. itisaddo natthi. 3 Yu. makhā....
Pavedeti so dhammaṁ deseti ādikalyāṇaṁ majjhekalyāṇaṁ pariyosānakalyāṇaṁ
sātthaṁ sabyañjanaṁ kevalaparipuṇṇaṁ parisuddhaṁ brahmacariyaṁ
pakāseti sādhu kho pana tathārūpānaṁ arahataṁ dassanaṁ hotīti.
Atha kho mithileyyakā brāhmaṇagahapatikā yena bhagavā tenupasaṅkamiṁsu
upasaṅkamitvā appekacce bhagavantaṁ abhivādetvā ekamantaṁ nisīdiṁsu
appekacce bhagavatā saddhiṁ sammodiṁsu sammodanīyaṁ kathaṁ sārāṇīyaṁ
vītisāretvā ekamantaṁ nisīdiṁsu appekacce yena bhagavā
tenañjalimpaṇāmetvā ekamantaṁ nisīdiṁsu appekacce bhagavato santike
nāmagottaṁ sāvetvā ekamantaṁ nisīdiṁsu appekacce tuṇhībhūtā
ekamantaṁ nisīdiṁsu.

Suttantapiṭake majjhimanikāyassa dutiyo bhāgo (เล่ม 13)

[592] Assosi kho brahmāyu brāhmaṇo samaṇo khalu
bho gotamo sakyaputto sakyakulā pabbajito [1]- mithilāyaṁ viharati
maghadevambavaneti. Atha kho brahmāyu brāhmaṇo sambahulehi
māṇavakehi saddhiṁ yena maghadevambavanaṁ tenupasaṅkami. Atha kho
brahmāyuno brāhmaṇassa avidūre ambavanassa etadahosi na
kho metaṁ paṭirūpaṁ yohaṁ pubbe appaṭisaṁvidito samaṇaṁ gotamaṁ
dassanāya upasaṅkameyyanti. Atha kho brahmāyu brāhmaṇo
aññataraṁ māṇavakaṁ āmantesi ehi tvaṁ māṇavaka yena samaṇo
gotamo tenupasaṅkama upasaṅkamitvā mama vacanena samaṇaṁ gotamaṁ
appābādhaṁ appātaṅkaṁ lahuṭṭhānaṁ balaṁ phāsuvihāraṁ puccha brahmāyu
1 Yu. etthantare mithilaṁ anuppattoti dissati.
Bho gotama brāhmaṇo bhavantaṁ gotamaṁ appābādhaṁ appātaṅkaṁ
lahuṭṭhānaṁ balaṁ phāsuvihāraṁ pucchatīti evañca vadehi brahmāyu
bho gotama brāhmaṇo jiṇṇo vuḍḍho mahallako addhagato
vayoanuppatto vīsavassasatiko jātiyā tiṇṇaṁ vedānaṁ pāragū
sanighaṇḍukeṭubhānaṁ sākkharappabhedānaṁ itihāsapañcamānaṁ padako
veyyākaraṇo lokāyatamahāpurisalakkhaṇesu anavayo yāvatā bho
brāhmaṇagahapatikā mithilāyaṁ paṭivasanti brahmāyu tesaṁ brāhmaṇo
aggamakkhāyati yadidaṁ bhogehi brahmāyu tesaṁ brāhmaṇo aggamakkhāyati
yadidaṁ mantehi brahmāyu tesaṁ brāhmaṇo aggamakkhāyati
yadidaṁ āyunā ceva yasasā ca so bhoto gotamassa
dassanakāmoti.